- svetimė
- svetimė̃ sf. (3b) svetimi žmonės, svetima aplinka: Savybėj, negi svetimėjè šitaip atsitiko Š.
Dictionary of the Lithuanian Language.
svetimė
Look at other dictionaries:
svetimėjimas — dkt. Svetimėjimas ir nužmogėjimas be jokių̃ vertýbių … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
svetimėti — vksm. Dabar̃ žmónės svetimėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
svetimėjimas — sm. (1) → svetimėti; kitos kalbos ypatybių įgavimas: Referentas ... nupasakojo mūsų pavardžių svetimėjimą ir gadinimą GK1937,158 … Dictionary of the Lithuanian Language
svetimėti — svetimėti, ėja, ėjo intr. DŽ, NdŽ darytis svetimam … Dictionary of the Lithuanian Language
svetimas — 1 svẽtimas, à adj. (3b) 1. SD116, SD32, R147, MŽ194, KBII119, K, Sut, P, LL16, Šv, Erž, Mžš, Ad priklausantis kitam, ne savas: Bet kas kalts, sakyk, kam ima svẽtimą turtą? K.Donel. Ans gobas svẽtimą turtą pakylėti J. Džiaugės Anykščiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
